Žaliuojančiai vejai nepakanka vien dirvožemyje esančių maisto medžiagų, trūkstant tam tikrų elementų veja praranda spalvą, tampa lengvai pažeidžiama. Norint kad veja augtų vešli ir sodriai žalia – reikia ją patręšti. Trąšos spartina žolės augimą, todėl patręštą veją reikia dažniau pjauti. Tačiau tuomet ji būna tanki, sodrios spalvos, be samanų, atsparesnė ligoms bei sausrai.
Atsižvelgiant į metų laiką, vejai trūksta skirtingų mikro elementų. Pavasarį, geriausiai atlikus dirvos aeravimą ir skarifikavimą, vejai reikalingos azoto turinčios trąšos. Kadangi po žiemos veja būna nusilpusi, tad azotas paspartina žolės augimą, spalvos sodrumą, didina atsparumą ligoms. Azoto trūkumas pakeičia vejos spalvą – ji tampa geltona. Vasaros viduryje svarbu pasirūpinti pakankamu drėgmės kiekiu ir patręšti kompleksinėmis ilgalaikio poveikio trąšomis. Rudenį barstomos fosforo, kalio ir geležies turinčios trąšos. Šie sudėtiniai cheminiai sustiprina žolių šaknų sistemą ir padeda sukaupti kuo daugiau maisto medžiagų žiemai.
Labai svarbu, kad trąšos vejoje būtų paskirstytos tolygiai.
